Tomas Ramanauskas yra reklamos agentūros „New!“ įkūrėjas, knygos „Žmogus, kuris žinojo viską“ autorius bei kūrybingumo mokymų organizatorius bei lektorius.

Jis sausio mėnesį net tris savaites praleido Barselonoje, kurią pažino ne kaip turistas, bet kaip vietinis. Štai ką jis suprato po šios kelionės:

„Keliaukite lėčiau. Po trijų savaičių Barselonoje supratau, kaip naivu žaisti turistinį sprintą/varnelių dėliojimą: „Sagrada – check, La Rambla – check“. Barsa dažniausiai vartojama ilgam savaitgaliui ir atrodo, kad per tiek ją visą ir sumaumoji. Nė velnio. Koks saldus, kitoks malonumas įkristi į tam tikrus ritualus, savotišką rutiną, atsidurti tarpinėje būsenoje tarp svečio ir gyventojo:

Rytais keliauti La Boqueria turgun, kuriame nuveji tą pačią pinigų prašančią čigonę, praeini pro turistus durninančius sulčių pardavėjus ir nuryji tai, ką vietinis kioskelis-legenda prigaudė geriausio.

Be žemėlapio nardyti po raizgalynišką Ciutat Vella.

Visur eiti pėsčiomis, nes a) šviečia saulė, b) o kur skubėti?

Sutikti gatvėje žmones, kuriuos atpažįsti. Užeiti į restoraną, kuriame atpažįsta tave.

Eiti į muziejų (jei vyksite dabar – CCCB (Centre de Cultura Contemporània de Barcelona) „1,000 m2 of desire.
Architecture and sexuality“ – puiki) be streso, kad šiandien dar tris aplankyti reikia.

Pasakyti: „čia būtinai grįšime“ ir tikrai grįžti.

Atsipūtus mindžiukuosi parkuose, be jokio priekaištaujančio kirmino, kad jau ryt išskrendame.

Ir apskritai, Barsa ar ne Barsa, lėtumas keliaujant ir yra ta didžioji prabanga, dėl kurios verta lenkti nugarą darbuose.“