Ingrida ir Juozapas arba kitaip „Kelionraštis“ jau penkis mėnesius keliauja po pietryčių Aziją bei kiekvieną antradienį dalinasi savo kelionių įspūdžiais su „Kvepia Kelionėm“ skaitytojais. Šį kartą pasakojimas apie Ipoh miestelį, lietuvio Ernesto Zacharevičiaus kūrinius bei patiekalą pavadinimu „Ganja Rice“.

––––––––––––––

Rytas ir atrodo žvilgsnio genami daiktai patys lipa į kuprinę. Pakeliui link kelto, jau kelintas stabtelėjimas prie indų kilmės maisto vežimėlio. Čia per kelias praleistas dienas George miestelyje tapo trumpas įprotis, ryte prisėsti puodeliui arbatos su kondensuotu pienu. Pas tą patį prekeivį pirmą kartą paragautas coconut leaf.

Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia.

Kai pardavėjas pasakė pavadinimą, nuskambėjo egzotiškai, išpakavus kokoso lapą ragauju radinį. Ryžiai, aštrus padažas, kepto kiaušinio ir mažyčių žuvyčių mišinys. Sužavėta nelikau ir iki šiol man, Malaizijoje, sunkoka su maistu.

Maistas man čia per aštrus, dažniausiai užsisakau patiekalus pagal nuojautą, matomą reginį ar prašant ko nors paprasto, kaip makaronai, ryžiai, vištiena, daržovės ir pan. Dažniausiai tikrai paminiu, kad nenoriu itin aštriai, bet maistas turbūt visada būna toks pats kaip ir vietiniams. Na, aš tik taip spėju 🙂

Coconot leaf

Coconot leaf (ryžiai su kiaušiniu, mažomis žuvytėmis ir aštriu padažu)

Žengiant paskutinius žingsnius į keltą, dar kelis kart persisuku per petį, bandau dar paklaidžioti akimis ir išsaugoti matomų gatvelių, langinių, fasadų, gatvės piešinių peizažą. Plaukimas iš salos iki žemyninės dalies trunka vos 20 minučių.

Stovim žvilgsnius įbedę su Juozapu į traukinių schemą ir pirštu klaidžiojam bandydami nuspręsti kur traukiam dabar. Šį kartą kažkaip lengva nebuvo, dar vis galvoje sukosi mintis, kad galbūt šiek tiek grįžti atgal ir keltis į Langkawi salą. Taip, ji turistinė, nuotraukos internete labai gražios, atrodo ir veiklos yra. Toks jausmas, kad turiu rinktis ir mesti monetą: dar viena sala ar Kamerono aukštumos. Greitai mintyse sudėlioju, kad pastarosiomis dienomis dėl nesibaigiančio sezono gavome nemažai lietaus, sala turistinė, tad nakvynės brangios, pramogos brangios, vietų, kur vietiniai valgo bus mažiau, nes kavinukės ir restoranai bus labiau pritaikyti masiniam turizmui. Na, atrodo argumentų pakako, kad Kamerono aukštumos nugalėtų. Trauksime link jų, o tarpinę nakvynę pasirenkam Ipoh miestelį.

George miesto gatvelė

George miesto gatvelė

Išvykimas iš Penang salos

Išvykimas iš Penang salos

Iki Ipoh atveža autobusas, kelionė truko kelias valandas. Galiausiai pasiekus miesto autobusų stotį jau pradeda temti. Žingsniuojam per miestelį, vienoje pusėje 17 a. geležinkelio stotis su europietiška architektūra, kitoje pusėje minaretas su ledinėmis lemputėmis it Las Vegase kviečiančiomis užeiti pasimelsti.

Dėlioju kojas ir galvoju – velnias nešė čia į tą galerą. Gatvės tuščios, mašinos švilpia pro šalį, žmonių gatvėse nematyti, parduotuvių vitrinos uždarytos. Sukasi įvairios mintys – ar miestas dar miega, ar tiesiog jis miršta, ar kas čia per reiškinys. Vis tik miestas gyvena atskirais etapais – iki pietų burzgia ryto kavinukės, turgūs, parduotuvės, o naktį prasideda socializacijos laikas bei naktinė prekyba.

Galiausiai pasiekta nakvynės vieta – veide palengvėjimas ir nuoširdi šypsena. Hostelis pats pigiausias, bet turbūt, tai viena iš įdomesnių miestelio vietų. Visas pastatas atrodo kaip loftas ir kur akys užmato ten gausybė regio, Bob Marley atributikos. Pasitinka mergina, aprodo kambarį, mažiukas toks, telpa lova ir dvi mūsų kuprinės. Sienomis, skiriančias pastato erdves, nepavadinčiau. Labiau tiktų pertvaros, nes 2 metrai, o siena baigiasi ir palei stogą į kambarį skverbiasi iš kitų patalpų sklindanti šviesa ir garsai.

Pigią nakvynę siūlančių namų darbuotoja staigiai išsitraukia žemėlapį, pradeda braižyti linijas, rutuliuku apveda vietą, kurioje mes esame, nusiveda ant šaligatvio ir pirštais rodo, kur eiti pavalgyti, kur naktinis turgus, o žiūrėkit, beda tušinuku į miesto žemėlapį – čia japonų parkas, bet neikit ten, neverta. Prieš išeinant iš naujos nakvynės vietos ieškoti vakarienės dar pagriebiu lankstinuką bei žemėlapį su koordinatėmis, kurios nuves ne kur kitur, o ir vėl prie Ernesto Zacharevičiaus meninių darbų. Puiki mintis ir planas sekančiai dienai.

Gamta prieš civilizaciją

Gamta prieš civilizaciją

Laikinų „namų“ atmosfera

Laikinų „namų“ atmosfera

Receptas išsilavinimui

Receptas išsilavinimui

Rodyklė

Rodyklė

Vakarienės kitokios ir negalėjome įsivaizduoti, nes keletas ženklų jau rodė pareigą lankantis Ipoh paragauti sojų pupelių daigų vištienos ir būtinai baltos kavos iš plastikinio maišelio (sakysit, kas čia ypatingo gerti kavą iš maišelio?). Pardavinėjami gėrimai maišeliuose, tai jau tradicija, Azijos šalių simbolika. Nuo sulčių iki arbatų ir kavų. Gėrimai pardavinėjami tiek Tailande, tiek Malaizijoje.

Klaidžiojant gretimomis gatvėmis jau girdisi žmonių šurmulys ir indų dundesys. Užėjus iš kampinės gatvės ryškiausiai šviečia kavinė, pilnut pilnutėlė sėdinčių ir vakarieniaujančių žmonių. Radus laisvą staliuką jį greitai okupuoju. Priėjus padavėjui teiraujamasi ar turi meniu ir jis maloniai atsako, kad tokio dalyko čia nėra. Garsiai vardijamas asortimentas: sojų pupelių daigų vištiena su makaronais arba ryžiais. Tą vakarą pasiilgusi buvau ryžių ir vakariene buvau patenkinta.

Kavinukė sausakimša kiniečių, staliukų beveik nėra laisvų, o užimtieji apgulti gausių šeimų. Vėliau paaiškėja, kad pačiame Ipoh 70 proc. gyventojų yra kiniečiai. Dabar tampa suprantama, kodėl tiek daug kiniškos kaligrafijos. Po sočios vakarienės lovoje mane užliūliuoja gyvos muzikos koncertas, vykęs nakvynės namų pirmame aukšte. Na, ir ar aš ne laimės kūdikis? Dažnai tave migdo sienomis vibruojantys gyvos muzikos garsai?

Itin populiari vietinių tarpe kiniečių kavinukė

Itin populiari vietinių tarpe kiniečių kavinukė

Rytas prasideda atsisveikinimu su nakvynės vieta ir nekantriais žingsniais per gatvę. Darbuotojos rekomendacija aplankyti kavinukę, kurioje pardavinėjami „Ganja Rice“ pusryčiams. Perklausus merginos ar teisingai išgirsta, ji meiliai nusišypso ir skuba paaiškinti, kad patiekalas taip vadinamas dėl to, kad kartą paragavus, norisi jo ir vėl. Nusidriekusi klientų eilė, buvo ženklas, kad tai vieta, kurios ieškoma.

Juozapas užima vietą eilėje ir nespėjus man prieiti, šalia stovintys, teiraujasi ar norėsime maisto išsinešimui. Patikinus, kad norime pusryčiauti vietoje, eilėje stovėję žmonės siūlo eiti į vidų, o ši eilė tik norintiems maisto išsinešti. Šypteliu ir pagalvoju, kad šitie ryžiai Malaizijoje yra analogas „McDonald’s“ restoranui. Gauname po lėkštę pilną ryžių, agurkų, vištienos, kažkokių žalių pipirų ir aitraus padažo.

Valgant šalia prisėda du indai. Pasiteirauja iš kur atkeliavome. Anie patikina, kad tikrai žino kur yra Lietuva, nes mokykloje geografiją mokėsi ir išduoda mažytę paslaptį – ši kavinukė, juokiasi indas, senesnė už jus abu.

„Aš į Ipoh atvažiavau prieš keturiasdešimt metų ir ši kavinukė jau dirbo“, – porino mums vyriškis.

Sudorojus maistą buvau ir soti, ir laiminga. Buvo vėl per aštru, bet ryžiai tikrai skoniu nenuvylė. Lyginant kavinukes su Tailandu čia jos turi atskiras kasas kur ateini susimokėti už gėrimus, kitoje vietoje už patiekalus, o trečioje vietoje į laikraštį vyniojamas maistas išsinešimui.

„Ganja rice“ laukiančių klientų eilė

„Ganja rice“ laukiančių klientų eilė

Ganja Rice

Ganja Rice

Neilgai trukus po pusryčių dedamės kuprines ant pečių ir ieškome jau pažįstamo bei širdžiai mielo Ernesto Zacharevičiaus meno šedevrų. Išmaišomas visas senamiestis ir lyg dėliojant puzlę visi žymiausi jo darbai surasti, aptikti ir su praverta burna apžiūrėti. Dar vienas miestelis, kuris rodos nelabai būtų ypatingas ir neviliotų turistų, jeigu miesto istorija nebūtų atgaivinta per lietuvio artisto prizmę.

Atrodo kelionės pradžia nutiesta spalvomis, formomis ir įdomiomis istorijomis. Palieku spalvotus teptukų mostus atvykstantiems turistams ir leidžiuosi į gamtą, ten kur džiunglės, viliojančios bei kartkartėmis šiek tiek bauginančios.

Vietos istorija pagal Ernestą Zacharevičių

Vietos istorija pagal Ernestą Zacharevičių

Ernesto Zacharevičiaus kūrinys

Ernesto Zacharevičiaus kūrinys

Arbatos tradicijas pasakojantis piešinys

Arbatos tradicijas pasakojantis piešinys

Ernesto Zacharevičiaus piešinys

Ernesto Zacharevičiaus piešinys

Ernesto Zacharevičiaus gatvės menas

Ernesto Zacharevičiaus gatvės menas

Ernesto Zacharevičiaus kūrinys

Ernesto Zacharevičiaus kūrinys

Daugiau pasakojimų rasite tinklaraštyje „Kelionraštis“ arba puslapyje kelionrastis.lt.