Atvykimas į oro uostą prieš keletą valandų ir būtina registracija į skrydį gyvai, vizitai į migracijos departamentą dėl vizų norimai aplankyti šaliai, daug kuklesnės ir pramogų nesiūlančios laukimo salės – taip atrodė Lietuvos ir kitų Europos šalių oro uostai prieš dvidešimt metų.

Anuomet niekas negalėjo pagalvoti, jog šiandien bilietus skrydžiams į tolimiausias šalis pirksime per kelias minutes internetu, registruosimės skrydžiui taip pat internete, o didžiųjų oro uostų siūlomos paslaugos primins modernius pramogų centrus, kuriuose neprailgs ištisa diena.

Kaip keitėsi oro uostų veidas per paskutinius du dešimtmečius ir kokių pokyčių laukti ateityje, dalijasi Lietuvos turizmo atstovai.

Lietuvos oro uostų pokyčiai per 20 metų

Vaizdas Lietuvos oro uostuose prieš dvidešimt metų sunkiai priminė dabartinį – dažniausiai keleiviai kukliose laukimo salėse laukdavo skrydžio su knyga ar laikraščiu rankose, jų patogumui buvo įrengtos vos kelios kavinės ir kioskai suvenyrams įsigyti.

Per paskutinius dvidešimtį metų daugiau nei dešimtkart išaugus keleivių srautams Lietuvos oro uostuose gerokai pagausėjo ir oro uosto paslaugų teikiamas skaičius.

Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uostas

„Šiuo metu oro uostas jau yra nebe infrastruktūros objektas, keleiviai čia gali pasijusti kaip pramogų bei prekybos centre. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste keleiviai gali užsisakyti specialią salę verslo susitikimui. Siekiantys atsipalaiduoti prieš skrydį gali ne tik išgerti kavos ar pavalgyti, bet ir apsilankyti šalia išvykimo vartų įsikūrusiame kino teatre, rodančiame trumpametražius filmus.

Pernai susidomėjimo sulaukė ir ką tik pristatytos rinkoje dar naujos paslaugos – galimybė „duty free“ parduotuvėje įsigytas prekes atsisiųsti tiesiai į namus ir tokiu būdu nustebinti tuos, kurie negalėjo keliauti kartu, ar „blitc“ paslauga, kuomet keliautojai prieš skrydį savo automobilį gali palikti visai šalia keleivių terminalo, o grįžę jį atsiimti iš aikštelės nuplautą“, – pasakoja Lietuvos oro uostų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Pasiruošimas skrydžiui: nuo kelių valandų iki pusvalandžio

Prieš dvidešimt metų kelionė lėktuvu į kitą užsienio šalį lietuviams buvo ypatingas įvykis, kuriam reikėdavo didelio pasiruošimo. Keliautojas pirmiausia turėdavo atvykti į fizinę kelionių agentūrą su savo bei kitų keleivių pasais ir tik tuomet įsigyti bilietus į norimą šalį. Dabar be paso galima aplankyti daugybę Europos šalių ir, pavyzdžiui, Šengeno zonoje keliauti vien tik su ID kortele.

„Kalbant apie pasiruošimą skrydžiui pirmiausia reikėtų paminėti faktą, jog dabar vis didesnė dalis kelionių bilietų ir kelionių paketų įsigyjami per kelias minutes internete, net neišeinant iš namų. Svarbu yra žinoti visą būtiną informaciją – ką galima ir ko negalima pasiimti į kelionę, ar reikia prieiti prie registracijos stalelio, ar užtenka iš karto eiti per saugumo patikrą, ar reikia pereiti pasų kontrolę, ar toli eiti iki vartų. Priklausomai nuo šių detalių, svarbu nusimatyti tinkamą laiką atvykti į oro uostą.

Taip pat svarbu suprasti, kad laikas iki vartų uždarymo (arba registracijos pabaigos) ant bilieto nurodomas ne veltui – oro vėžėjai šiuo klausimu dažnai būna kategoriški. Esu pakliuvęs į nemalonią situaciją Kopenhagoje – nors lėktuvas dar net nebuvo privažiavęs prie vartų ir pradėjęs laipinti keleivius – jie buvo uždaryti, o keleiviai laukė įlaipinimo už vartų esančioje salėje. Gražiai atsiprašiau, mane įleido, tačiau paaiškino, kad antžeminio aptarnavimo bendrovė turi teisę neįleisti keleivio į laukimo salę, net jei lėktuvas nėra privažiavęs prie vartų, jei jie uždaryti“, – pasakoja kelionių organizatoriaus „AirGuru“ vadovas Janis Možeiko.

Sugriežtinta saugumo patikra

Per 20 metų pasikeitė ir aviacijos saugumo patikros procesai. Jiems įtakos turėjo tiek rugsėjo 11-osios įvykiai Jungtinėse Valstijose, tiek kiti aviaciniai incidentai. Sugriežtinus saugumo tvarką visi keleivių daiktai skanuojami rentgeno spinduliuose, prireikus papildomai tikrinami rankomis, o su rankiniu bagažu neleidžiama įsinešti skysčių didesnėse nei 100 ml talpose.

„Skysčių vežimo taisyklės iš pagrindų keitėsi 2006-aisiais. Taip pat kiek sugriežtėjo arkinio metalo ieškiklio, pro kurį turi praeiti visi keleiviai, patikra. Anksčiau keleiviui „supypsėjus“, šis buvo papildomai apžiūrimas metalo ieškikliu, o dabar, siekiant didesnio saugumo, keleiviai iš karto apžiūrimi rankomis vos pasigirsta garsas“, – pasakoja Indrė Baltrušaitienė.

Ištisi miestai pasaulio oro uostų viduje: nuo miego kapsulių iki baseino

Atsiradus žemų sąnaudų skrydžių aviakompanijoms šiame sektoriuje kilęs bumas gerokai pakeitė ir didžiųjų pažangiausių pasaulio oro uostų, kurie savo teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūra primena ištisus didmiesčius, vaizdą. Paradoksalu ir tai, kad dabar žmonės taupydami laiką kelionių procedūroms, daugiau jo praleidžia pačiame oro uoste pramogaudami ir ilsėdamiesi, nes būdų praleisti laisvalaikį čia pat yra siūloma itin daug.

Singapūro oro uostas

Singapūro oro uostas

„Daug keliaujant, puikiai išvystyta oro uostų infrastruktūra tampa priežastimi pasirinkti tolimą skrydį su konkrečia oro bendrove su persėdimu konkrečiame oro uoste. Pavyzdžiui, skrendant į Balio salą, ilgas laukimo laikas Singapūro Changi oro uoste nebūna kliūtis, kadangi šį oro uostą jau kelis metus iš eilės „Skytrax“ išrenka geriausiu pasaulyje – jame galima rasti viską, ko geidžia širdis: begalę parduotuvių, pramogų erdves, restoranus, mini zoologijos sodą, baseiną, iš kurio galima stebėti besileidžiančius lėktuvus, drugelių sodą ir panašiai.

Šį oro uostą tenka aplankyti kelis kartus per metus ir jame vis atrandu kažką naujo. Taip pat ypatingai svarbi komforto ir higienos infrastruktūra – ateities oro uostuose galima patogiai miegoti kapsulėse (Helsinkio), gurkšnoti šaltinio vandenį (Doha), maudytis baseine (Singapūras)“, – šiuolaikinių oro uostų privalumus vardija Janis Možeiko.