Gerbiami keleiviai,

Pirmasis skrydis lėktuvu buvo atliktas jau daugiau nei prieš 110 metų, tačiau kai kuriems tai yra stebuklingas išradimas iki šiol. Aš, kaip ir jūs, laikau lėktuvą pranašesniu už visas kitas mechanizuotas transporto priemones. Nepykit, automobiliai. Tačiau laikas baigti šitą jau nevaldoma tampančią tradiciją, jog vos lėktuvui palietus žemę pasigirsta susižavėjimo kupini plojimai.

Tik nesupraskite manęs neteisingai. Skrydžio metu gali nutikti daugybė pavojingų situacijų, kurios nepriklausys net ir nuo patyrusio piloto – stiprios turbulencijos, žaibų audra, užsidegęs variklis ar kt.

Tačiau būkime nuoširdūs – šitie kraštutiniai atvejai yra itin reti ir daugelis iš mūsų visą savo gyvenimą praskraido lėktuvais be blogesnių incidentų už sėdėjimą šalia abejotinos higienos būklės vyriškio. Na, dar gali būti blogiau, jeigu iš kitos pusės sėdi Andrius Užkalnis.

Ovacijos ir kiti džiaugsmo šokiai nusileidus lėktuvui iš tiesų nuvertina tuos laikus, kuomet jie iš tikrųjų buvo reikalingi. Tačiau dabar nebe gimstančios aviacijos amžius. Aviacija per tiek metų gerokai išsivystė ir tapo saugiausia transporto priemone.

Nebe tie laikai, kuomet lėktuvai buvo bauginanti naujovė. Net tais laikais, tai nebuvo skirta vieta plojimams ar ovacijomis, kuomet šie metaliniai paukščiai nusileisdavo ar pakildavo. Šiais laikais jūs plodami atrodote kaip 5-erių metų vaikas, kuris negali patikėti, jog išgyveno savo pirmąjį skrydį iš Vilniaus į Londoną.

Jeigu skaitote šį tekstą ir galvojate, kad esu eilinis šūdžius, neleidžiantis žmonėms elgtis taip, kaip jie nori. Galvokite toliau. Galbūt iš tiesų toks ir esu. Galbūt iš tikrųjų jums yra priimtina ploti katučių bei švilpti, kai lėktuvas vos paliečia žemę, nes, juk sumokėjote už savo vietą, tai kaip dabar taip imsite ir neatsidėkosite?

Turbūt jūs esate ir tas žmogus, kuris pirmas pradeda ploti kino teatre, kuomet pasibaigia filmas, norėdamas atsidėkoti už jį. Net jeigu šalia jūsų nesėdi nei filmo režisierius, nei aktoriai. Turbūt ir tai jums yra normalu.

Ar plojate ir padavėjui, kuris restorane nuneša jūsų lėkštę nuo stalo? Ar išreiškiate savo džiaugsmą plojimais, kuomet pristato jums picą į namus? Gal jūs net ir savo antrajai pusei padėkojate plojimais po karštos nakties? Būtų tikrai įdomu pasižiūrėti. Nors, gal ne…

Bet, jei rimtai, koks yra plojimų tikslas? Kam jie adresuojami? Jeigu savo plojimais jūs siunčiate žinutę „Ačiū Dievui, nusileidome“, tai jūs tiesiog įžeidinėjate pilotą, kuris skraido jau daugybę metų ir jam tai nėra nieko neįprasto.

Jam tai toks pats įprastas dalykas, kaip jums restorane užsisakyti patiekalą. Nors ne, išsirinkti ką valgyti ir tai sudėtingesnė užduotis būna.

Tiesiog, liaukitės ploję lėktuvuose. Ačiū (aplodismentai)