Kadaise buvusi viena labiausiai atsilikusių agrarinių Graikijos vietovių, šiandien Kreta yra viena populiariausių turistinių vietų visame Viduržemio jūros regione. Keturių jūrų: Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos, skalaujama sala yra trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – sankryžoje. Be to, kaip byloja senovės Graikijos mitai, būtent čia gimė visų dievų vadas Dzeusas, yra Minotauro labirintas ir dirbtinius sparnus konstravo Dedalas bei Ikaras.

Kreta – didžiausia Graikijos sala ir penkta pagal dydį Viduržemio jūroje. Kretos reljefas kalnuotas, pakrantės – su daugybe paplūdimių ir uolėtų įlankų. Ją sudaro septyni stambūs kalnų masyvai. Didžiausias salos plotis yra 60 km (tarp Diono ir Litinono iškyšulių), o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia vos 12 km.

Aktyvus gyvenimas saloje virė dar senų senovėje, kai 3000–1400 m. pr. Kr. čia buvo įsikūrusi viena seniausių Europoje Mino civilizacija. Po šios civilizacijos griūties salą valdė įvairiausios tautos: nuo achajų ir dorėnų iki senovės romėnų, turkų bei arabų. Graikijai sala atiteko tik 1913 m.

Saloje gyvena apie 800 000 žmonių. Dar apie 2,5 mln. turistų iš visų pasaulio kraštų aplanko šią salą kasmet. Šalies sostinė – Heraklionas. Jame gyvena apie 175 000 žmonių. Antras pagal dydį Kretos miestas – Chanija, turinti 55 000 gyventojų. Pati Kreta dalijama į keturias sritis. Kiekviena jų pasižymi savita architektūra ir istoriniais paminklais. Kretos klimatas – įprastas Viduržemio jūrai: vasaros karštos ir sausos, žiemos – švelnios ir lietingos.

Chanija (Kvepia Kelionėm nuotr.)

Chanija (Kvepia Kelionėm nuotr.)

Viena lankomiausių turistinių vietų Kretoje – Samarijos tarpeklis, kuris tai platėdamas, tai siaurėdamas, kartais įsispraudęs tarp stačių sienų, tęsiasi 18 km per Lefká Óri − Baltuosius kalnus. Ilgus šimtmečius šis tarpeklis teikė prieglobstį nusikaltėliams ir žmonėms, mėginantiems išvengti kraujo keršto, gyvavusio daugelyje Kretos kaimų. XX a. penktąją dešimtmetį jis buvo ideali vieta slėptis komunistų partizanams, kovojusiems Graikijos pilietiniame kare. Iki šiol apie tarpeklį vietiniai gyventojai kalba atsargiai ir nenoriai.

Samarijos tarpeklį išskobė Tarajo upė. Žiemą upė teka per tarpeklį veržliu srautu, o vasarą tampa vos čiurlenančiu upeliu. Tarpeklis prasideda beveik 1200 m virš jūros lygio.

Už 8 km nuo aukščiausios jo vietos yra apleistas Samarijos kaimas, gyventojų paliktas 1962 m., kai tarpeklis tapo nacionalinio parko dalis. Už šio kaimo tarpeklis pradeda siaurėti. Siauriausia jo vieta – ties Geležiniais Vartais, kurie yra mažiausiai 500 m aukščio. Tarp Geležinių Vartų ir jūros tarpeklis išplatėja.

O štai vakariniame Kretos krante jūs atrasite kitą nuostabią archeologijos paslaptį – senovinį Falasarnos fortą, vienintelį tokį pasaulyje ir unikalų savo stiliumi. Ši vieta perkelia lankytojus į senovės amžius, į seniai prarastą kultūrą, palikusią labai daug mįslių ir pėdsakų.

Kreta (Kvepia Kelionėm nuotr.)

Kreta (Kvepia Kelionėm nuotr.)

Sutemus ant jūros kranto atgyja visos tradicinės Kretos tavernos. Jos siūlo turistams paragauti „paprastos Kretos žemdirbio vakarienės“ iš dvylikos patiekalų. Čia iki pat ryto skamba gyva muzika, o sirtakis žingsnis po žingsnio įtraukia visus svečius. Linksmybės dažnai pagardinamos nedidelių lėkščių mėtymu po šokėjų kojomis.

Tarp tradicinių Kretos patiekalų verta paminėti troškinį iš sraigių mėsos (stifado salingariko), kiaulienos muštinius (hirino kritiko), orkaitėje apkeptą avieną su varške sluoksniuotoje tešloje (sfakiani turta), dakos ir kt.

Užgerti šiuos ypatingus patiekalus vietos gyventojai pataria stikliuku cikudijos (vietinės naminės vynuogių degtinės). Tuomet ir sirtakis nebeatrodo toks sudėtingas.

Be kita ko, kasmet Kretoje rengiama daugybė švenčių ir karnavalų. Vienas populiariausių – Retimno. Jis laikomas vienu įdomiausių ir originaliausių karnavalų visoje Graikijoje.

Informaciją parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.