Pizos bokštas, vienas žinomiausių Italijos statinių, pradėtas statyti daugiau kaip prieš 800 metų. Prie jo statybų prisidėjo ne vienas žymus architektas, tačiau nei vienam nepavyko bokšto ištiesinti.

1173 m. statybos buvo pradėtos vadovaujant Bonaniui Piziečiui, tačiau po 5 metų teko viską sustabdyti, nes pastebėta, kad bokštas svyra į šalį. Pirmieji trys aukštai buvo pakrypę 0,5 laipsnio į šiaurę. 1272 metais bokšto statybas pratęsė Džovanis di Simonei ir pastatė dar tris aukštus. Tačiau, bokštas vėl pakrypo, tik šį kartą į kitą pusę – 0,5 laipsnio į pietus. Trečiasis ir paskutinis architektas – Tomazas Pizanas 1370 metais užbaigė 8 aukštų (58 metrų) bokšto statybas.

Tyrėjai vis dar bando nustatyti kokios priežastys lėmė tokį bokšto svyravimą. Pasak „Roma Tre“ universiteto profesoriaus kalta yra sąveika tarp bokšto ir dirvožemio. Profesorius įsitikinęs, jog šis minkštas ir vandeningomis savybėmis pasižymintis dirvožemis ir yra priežastis dėl kurios bokštas yra pasviręs. Profesoriaus teigimu, dėl tos pačios priežasties pasaulyje yra ne vienas pasviręs pastatas.

Kad ir kokios yra tikrosios bokšto pasvirimo priežastys, jis išliko stovėti per karus, suirutes ir net žemės drebėjimus. Manoma, kad bokštas stabilią pusiausvyrą turėtų išlaikyti dar mažiausiai 200 metų.