Ingrida ir Juozapas arba kitaip „Kelionraštis“ jau penkis mėnesius keliauja po pietryčių Aziją bei kiekvieną savaitę dalinasi savo kelionių įspūdžiais su „Kvepia Kelionėm“ skaitytojais. Šį kartą jų pasakojimas apie Singapūrą.

––––––––––––––

Atsibeldus į Singapūrą apie trečią valandą nakties nesinorėjo nieko kito, kaip saldaus miego. Kelionė autobusu iš Malaizijos turėjusi trukti iki 4-5 valandų, truko apie 8 valandas. Trumpam stojus pasienyje, patikrą praeiname greitai, deja, dvi vietnamietės taip ir nebegrįžo į autobusą.

Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia.
Antrąją pasakojimo dalį rasite čia.
Trečiąją pasakojimo dalį rasite čia.
Ketvirtąją
 pasakojimo dalį rasite čia.
Penktąją pasakojimo dalį rasite čia.

Jau įvažiavus į Singapūrą vairuotojas šiek tiek pradėjo kvailioti. Regis, pirmą kartą maršrutą įveikinėdamas, ne kartą vairuotojas apsisukinėjo, šiek tiek sugebėjo ir prieš eismą pavažiuoti. Gal ir nieko, kai pagalvoji, kad vis tik galutinė stotelė pasiekta su rankomis ir kojomis.

Atvykėlius pasitinka Rytis, šiuo metu studijuojantis pagal mainų programą. Vėliau paaiškėja, kad su Ryčiu bute gyvena dar viena lietuvaitė, kompaniją jiems palaiko du austrai, švedė ir kanadietis. Svetingai buvome priimti ir užkariavome studentų buto svetainę beveik savaitei.

Laimės kūdikiai galima sakyti – būstas nemokamas, o tai gerokai sumažino kelionės išlaidas šioje brangioje šalyje. Pigiausią nakvynę, kurią buvome radę naršydami internete buvo 30 eurų už naktį dviems. Visi žinome, kad pigiausia nakvynė, tai ne geriausia.

Urbanistinė Singapūro panorama

Urbanistinė Singapūro panorama

Nuo pirmos akimirkos miestas žavi savo švara ir išpuoselėtais želdiniais visur. Turiu omenyje, tikrai visur – čia krūmai, gėlės ir medžiai yra sodinami, kur tik randama laisvos vietos. Dangų remiantys dangoraižiai ir jų apsodinti stogai, iš toli mojuoja medžių ir krūmokšnių šakomis. Ne vieno dangoraižio sienos specialiai apželdintos, gatves jungiančių tiltų konstrukcijos apjuostos žaliuojančiais vijokliais. Žodžiu, kur pažvelgsi, čia atrodo kiekvienas žemės lopinėlis yra išnaudotas maksimaliai. Žinant, kad Singapūras buvo įkurtas tiesiog iškirtus džiungles, o pritrūkus vietos, kai kuriems pastatams tiesiog dirbtinai sukurtas grindinys, galima suvokti, jog dabar kiek įmanoma stengiamasi augalų žalumos stygių likviduoti.

Miesto – valstybės pažintis prasideda nuo Sentosa salos, kuri dar visai neseniai 2010 metais tapo dideliu turistų traukos centru. Čia kiekvienas atvykėlis ras ko tik širdis geidžia. Valdžia skyrė milžiniškas pinigų sumas įgyvendinti grandiozinę kurorto plėtrą. Visa sala yra paversta milžinišku poilsio kurortu. Nesuskaičiuojamas kiekis įvairiausių pramogų: viešbučiai, parduotuvės, restoranai, kavinės, barai, atskiros poilsio zonos su pramogų parkais, kazino, „Universal“ filmų salėmis, jūrų bei istoriniu karo muziejais, pasivaikščiojimo takais virš medžių viršūnių, dirbtinėmis salomis ir specialiai maudynėms sukurtais  paplūdimiais.

Futuristinės architektūros pastatai

Futuristinės architektūros pastatai

Praleidus gerą pusdienį pramogų saloje, pasivaikščiojam su Juozapu palei pakrantę ir užsiropščiame į ant kalvos įsikūrusį Mount Faber parką. Čia nuo kalvos viršūnės grožimės Sentosa sala, jūrų uostu su milžiniškais agregatais, primenantys dinozaurus, kurie reikalingi jūrų kroviniams iškelti.

Akyse regime įmantrios architektūros gyvenamuosius pastatus, kurių viršūnes puošia dirbtinai įrengtos džiunglės. Nors diena jau įsibėgėjusi, mus prie žemės slegia karštis ir tvankuma. Randame pavėsį, pasikabiname hamaką ir nusprendę tiesiog palūkuriuoti, snūstelime gerai valandėlei. Prabundame, o jau saulė leidžiasi. Akies krašteliu lydime besileidžiančią saulę ir tuo pat metu žemyn nuo kalvos leidžiamės nesuskaičiuojamu laiptelių taku bei skubame į laikinus namus.

Savaitė laiko Singapūre praskriejo greitai. Dauguma keliavusių ir buvusių čia turbūt klaustų, ką ten veikti tiek laiko, tačiau kol turėjome nakvynę labai ir neskubėjome. Užtekdavo laiko tęsti pažintį su sparčiai augančiu megapoliu, o vakarai užsitęsdavo pokalbiais iki išnaktų su studentais.

Nors studijos Azijoje skamba itin patraukliai ir egzotiškai, tačiau studentų išgyvenimai ir pasakojimai byloja, jog mokslai čia kremtami rimtai, o studijų lygis itin aukštas. Lietuvaitė Agnė dalinosi savo studijų patirtimi ir pasakojo, kad universitete svarbiausias yra pažymys. Jeigu po studijų ieškaisi darbo, tavo gyvenimo ar darbo patirtis yra niekas – svarbiausias vertinimo rodiklis, ar būsi reikalingas įmonei, yra tavo baigiamasis pažymys.

Paprastas gyvenamųjų namų kvartalas

Paprastas gyvenamųjų namų kvartalas

Universitete besimokantys studentai yra skirstomi į darbo grupes, renkamas grupės vadovas, organizuojami nuolatiniai susibūrimai, skirstomos individualios užduotys, neretai dirbama su realia ir egzistuojančia įmone ar kompanija. Semestro pabaigoje grupės nariai turi skirti balus savo kolegoms. Kadangi, kartais dėl pažymio vyksta aršios kovos, pasitaiko atveju, kad vienas ar keli grupės nariai piktybiškai skiria žemesnį balą kolegai, nors jis galbūt rodė iniciatyvą ir atlikdavo darbų daugiau, nei kiti.

Kad studijų rėžimas yra griežtas pavyko pačiai pamatyti. Dar prieš aštuntą valandą ryto didžioji dalis jau būdavo išvykę į paskaitas, o grįždavo neretai vėliau nei po aštuntos valandos vakaro. Studentai ne kartą minėjo, kad bibliotekose verda kovos dėl sėdimos vietos, nes čia ji užimama paliekant knygas, kompiuterius ar kitus asmeninius daiktus. Kai kurie studentai sesijos metu nesivargina net vykti namo, ruošia darbus po kelias valandas, tada snaudžia keletą poilsio valandų atsineštuose miegmaišiuose ir vėl mokosi.

Vienas išskirtinis bruožas, kurį pabrėžė bute gyvenantys jaunuoliai, yra tas, kad azijiečių mąstymas neretai yra siauras, nes pasitelkiamos tik teorinės žinios, gautos iš paskaitų ar vadovėlių. To pasekoje, neretai didelėms korporacijoms ar įmonėms Azijoje vadovauja europiečiai ar amerikiečiai, kadangi jie nebijo atvirų naujovių, neeilinių sprendimų ir nebijo panaudoti įgytų praktinių įgūdžių.

Dirbtiniai paplūdimiai Sentosa saloje

Dirbtiniai paplūdimiai Sentosa saloje

Pati smagiausia savaitės diena studentams yra trečiadienis – visi po studijų skuba į miestą. Trečiadienis čia vadinamas Lady Night, o studentams jis patinka dėl to, nes visos merginos būtent šią dieną į visus barus, naktinius klubus įleidžiamos nemokamai, gėrimai merginoms pilami nemokamai. Girdėjau pasakojimų, kad kai kuriuose naktiniuose klubuose merginas ir aprengia, ir atlieka vakarinį makiažą visiškai nemokamai.

Vaikinai taipogi nelieka nuskriausti, nes gėrimai, įėjimai jiems – su penkiasdešimt procentų nuolaida. Tokią informaciją mano ausys pirmą kartą girdėjo ir visai nemažai stebino, bet, kadangi nesu didelė vakarėlių mėgėja, buvo įdomu išgirsti studentų įspūdžius ir patirtis.

Žinoma, be trečiadienio yra ir visos kitos savaitės dienos, kurios neretai naudojamos privatiems vakarėliams. Norint patekti į tokius vakarėlius, turi būti draugiškas universitete, turėti nemažai bičiulių, kurie tiesiog tau atsiųs feisbuko pakvietimą atvykti arba vakarėlį organizuoti pačiam.

Tiesa, gyvenome mes daugiabutyje, kuriame pramogų nestinga, tarsi būtume apsistoję viešbučio komplekse. Visiems gyventojams yra milžiniškas penkiasdešimties metrų baseinas, kuris veikdavo iki dešimtos valandos vakaro, sporto salė, teniso kortai, poilsio zonos su staliukais, kepsninėmis, tad ne kartą pliuškenomės baseine ir buvom nulėkę pralieti šiek tiek sūraus prakaito sporto salėje.

Viena iš populiarių pramogų Singapūre yra pakilti į dangoraižių viršutinius aukštus, juose aplankyti įsikūrusius restoranus ar barus su panoraminiu vaizdu į miestą. Vieni pastatai įsileidžia nemokamai, tačiau privalai ką nors užsisakyti bare, kituose jau reikia mokėti už pakilimą. Pavyzdžiui, norint pakilti į Marina Bay Sand viešbutį turi arba susimokėti arba būti viešbučio svečiu. Pageidauji pasimaudyti garsiajame Infinity baseine? Turi užsisakyti kambarį.

Supratom, kad tokios pramogos ne mūsų kišenei ir nusprendėme nešvaistyti kelionės biudžeto. Tiesą pasakius mes nesuklydome dėl savo sprendimo, nes paskutinį vakarą radome būdą, kaip užkilti ant daugiabučio stogo, kuriame buvome apsistoję. Užkilimas buvo liftu, laiptais, o tada teko ropoti per vieno iš aukščiausiame aukšte įsikūrusio buto stogą ir tikėtis, kad iš nei vieno buto į koridorių niekas neišlįs ir mūsų neužklups. Patekus ant stogo, nemeluosiu, burna atsivėrė nuo milijoniniame šviesos žiburėlių fone, paskendusio miesto vaizdo. Tiesiog norėjosi sėdėti, tylėti ir stebėti. Kažkur šviesos įsijungia, kažkur dingsta nakties tamsoje, tačiau mūsų su Juozapu rizika pasiteisino, o vaizdai viršijo visus lūkesčius.

Naktinis Singapūras

Naktinis Singapūras

Ką veikti mieste? Pramogų čia begalė. Vien važinėjant metro galima tiesiog stoti kiekvienoje stotelėje, klaidžioti tarsi labirintuose gatvėmis, apsuptomis aukštaūgių dangoraižių. Patogiausia mieste naudotis metro ar autobusais. Kai kuriems turistams yra patogiau įsigyti turisto pasą. Mums užteko metro kortelių, kurios galioja iki šešių kartų, po trečiojo panaudijomo grąžinamas kortelės dešimties centų depozitas, o vykstant paskutinįjį kartą suteikiama tos pačios sumos nuolaida pravažiavimui.

Bilietų kainos nebuvo tokios didelės kaip tikėjomės – dažniausiai už vieną pravažiavimą mokėdavome apie du Singapūro dolerius (~1,30 Eur). Reikėtų žinoti, kad bilietai perkami automatuose, kurie priima tik smulkias kupiūras, norint pasismulkinti reikia kreiptis į kasą, tačiau čia bilietai neparduodami, tik smulkinamos kupiūros ir suteikiama informacija.

Kartą atvykę į vieną iš stotelių buvome informuoti, kad metro linija šiuo metu neveikia, pasakė važiuoti autobusu. Šiek tiek sunerimome. Juk kątik nusipirkome bilietus, o reiks dar papildomai pirktis ir autobuse. Galiausiai tokia situacija buvo išspręsta vietinių ir mūsų naudai – iškviesta daugiau autobusų, kurie už patirtus nepatogumus nugabeno nemokamai visus keleivius iki artimiausios metro stoties, kurioje veikė visos linijos.

Žvalgėmės mažosios Indijos kvartale, kuris tik ką buvo atšventęs Deepavali, kai kur vadinamą Diwali (šviesos festivalį). Ši šventė svarbi visiems hinduizmo religijos sekėjams, kurie festivalio metu švenčia gėrio pergalę prieš blogį, o ta proga visos kvartalo gatvės išpuoštos lemputėmis, kiekvieni namai specialiai degina žvakutes. Važinėjant viešuoju transportu ir stojant mažosios Indijos stotelėje garso operatorė praneša ne tik stotelės pavadinimą, tačiau džiaugsmingai sveikina ir su svarbia švente. Visos parduotuvės, kavinės, valstybinės įstaigos, gyvenamieji namai iškabinę plakatus su spalvingais sveikinimais.

Šventiškai papuoštos gatvės

Šventiškai papuoštos gatvės

Daugumoje Azijos valstybių yra įprasta, kad mažumos koncentruojasi, o augant populiacijai vietos pavadinimas, vėliau gatvių ar viešojo transporto stotelės vadinamos tautų, šalių ar kultūrų pavadinimais. Tad lankant didžiuosius miestus ar valstybių sostines neabejojama, kad rasite mažąją Indiją (ang. Litlle India) ir mini Kinijos miestą – kvartalą (ang. China Town). Aplankę mažąją Indiją klaidžiodami po Singapūrą pasisukiojome ir po Kinijos kvartalą. Singapūre, jis nėra toks įspūdingas, kokius jau pavyko pamatyti Tailande ar Malaizijoje. Galbūt todėl, nes didžioji dalis valstybės gyventojų ir taip yra kinų kilmės, tad jie išsibarstę visame megapolyje.

Keliaujant dažnas mums buvo klausimas kur galime pigiai pavalgyti. Mūsų patirtis byloja, kad dažniausiai kinų ar indų kvartalai siūlo gana pigius patiekalus, lyginant su kavinėmis ar barais, kurių buveinė arčiau centro ar labiau lankomų turistinių objektų. Singapūre maisto pasirinkimas milžiniškas – tik spėk valgyti ir norėti dar. Pats didžiausias ir pigiausias patiekalų pasirinkimas dažniausiai yra taip vadinamuose Food Court’uose. Tai vietos, kuriose koncentruojasi nemažai maisto kioskų ar kavinukių, siūlydamos įvairių tautų virtuves ir patiekalus. Pilnai pakanka užsisakyto patiekalo su gėrimu ir sotumo jausmas garantuotas sumokėjus tarp 4-12 Singapūro dolerių (~2,5-8 Eur). Žinoma, jeigu tai bus arčiau centro arba populiaresnė vieta, tiek sumokėsite vien už kavos puodelį.

Turbūt didžiausias Singapūro traukos centras yra medžiai gigantai (bent jau Google paieškoje įvedus šalies pavadinimą, pirmieji vaizdai yra siejami būtent su Singapūro medžiais). Man jie labiau priminė medžius iš fantastinio filmo „Avataras“. Šiuos medžius aplankyti pavyko net dukart.

Pirmąjį kartą pavėlavom į prasidėjusi šviesų ir garsų šou, tad paklaidžiojom jau tamsos apsuptame parke, tačiau nosies nenukabinome ir sekančią dieną paskyrėme visos Marina Bay apžvalgai. Visą dieną vaikščiojome pakrante, buvome sąžiningai stebinami architektūros statinių. Vaikščiodami aplink žymiąją pakrantę iš visų pusių pamatėme Marina Bay Sands viešbutį, kuris garsėja savo Infinity baseinu, įspūdingų panoraminiu vaizdu bei prabangiu baru. Viešbutis yra sujungtas kartu su milžinišku prekybos centru. Jame įsikūręs garsusis kazino ir metro stotis.

Marina Bay

Marina Bay

Skrodžiant per prekybos centrą pirmą kartą pamatau artėjančių švenčių simbolį – papuoštą Kalėdų eglę. Prieplauka suprojektuota itin patogiai – vos keli žingsniai nuo prekybos centro ir jau grožiesi lotoso formos ArtScience muziejumi, vėliau matai didžiausią pasaulyje apžvalgos ratą, galiausiai žingsniavome pro Esplanade – teatrus, kurie įrengti taip, kad nesunkiai galima organizuoti pasirodymus ir renginius tiek atviroje, tiek uždaroje patalpoje.

Baigiant savo žygį stojome kelioms nuotraukoms šalia Singapūro simbolio liūto. Mieste jų suskaičiuojama iki penkių. Man pavyko pamatyti tris: Sentosa saloje, Faber Mount parke ir, žinoma, pasididžiavimą esantį pačioje prieplaukos širdyje. Tik prasidėjus saulėlydžiui nužingsniavome dar kartą į Gardens by the Bay – medžių milžinų ir botanikos parką. Tą kartą, spėjome pasivaikščioti po precižiškai sutvarkytą parką, pamatėme grandiozinį ir turistus prikaustantį šou nuo pradžių iki pabaigos, o traukiant namų link dar atlošinėjome galvas, gaudydami šokinėjančias šviesas žymiojo viešbučio Marina Bay Sands kambarių languose.

Nors kuriant valstybę visos džiunglės buvo iškirstos, tačiau siekiant gyventojų pasitenkinimo yra nemažai lankytinų parkų, net rezervatų. Gana dažnai turistų yra lankomas centrinis miesto botanikos parkas. Parko širdyje už papildomą mokestį galima aplankyti specialų orchidėjų sodą, kuriame rasite daugiausia skirtingų orchidėjų rūšių pasaulyje. Kai Europos parkuose vaikštinėjant galima sutikti gausybę voverių, čia ne mažiau populiaru stabtelti pėsčiųjų take ir praleisti greitai ropojantį varaną. Parke gausu poilsio zonų, nemažai skulptūrų, skirtingų pasivaikščiojimo takelių, daugybė skirtingų medžių, krūmų ir augalų su informacinėmis lentelėmis. Tikras rojus botanikams ir augalų mėgėjams.

Takas vedantis į botanikos sodą

Takas vedantis į botanikos sodą

Tiesa, norintys daugiau pramogų ir didesnių parkų turėtų aplankyti penkis parkus, kurie užima milžinišką plotą ir yra kartu sujungti takais, pasivaikščiojimams skirtais tiltais ir takais virš medžių, panašiai kaip Lajų takas Lietuvoje. Parkuose gausu pramogų, kaip žaidimų aikštelės vaikams, stacionarios sporto aikštelės, dviračių takai, poilsio, edukacinės zonos, kuriose mokoma apie ūkininkavimą – vaikai su suaugusiųjų priežiūra gali patys mokytis sodinti, laistyti mini darželius.

Viename iš parkų tiesiog įsteigtas atviras namas, įmituojantis paprastą gyvenamąjį namą su atskirais kambariais. Tie kambariai yra visiems lankytojams atviros zonos, kuriose gali jaustis kaip namuose – yra virtuvė su įprastais rakandais, svetainė su sofa, lova ant kurios gali prisėsti poilsio akimirkai ir mini kambariai su foteliais, lentynomis, spintomis. Sukiojantis šiame name viena kiniečių pora su fotografu tiesiog darėsi fotosesiją, o šios patalpos neretai naudajomos vestuvių kadrams.

Vaikštant pėsčiųjų takais, perėjome keletą įspūdingų tiltų. Įspūdingų, nes architektūriškai įmantrūs, futuristiniai, tačiau kažkaip deramai įtilpę į gamtinį kraštovaizdį. Lankant įvairius parkus, paskutinį ir išskirtinį parką pasilikome kaip desertą. Kalbu apie Haw Par Villa. Tai teminis parkas, kurio pagrindinis vertimas būtų „pragaro parkas“.

Išties šiame parke pinasi budizmo, konfucionizmo religijos bei kinų mitologinės istorijos. Tam tikrose parko vietose skulptūros buvo itin nedidelės ir kukliame plote veikėjai pasakojo istorijas ar svarbius kultūrinius įvykius. Kai kurios skulptūros milžiniškos ir akivaizdžiai naudojamos konkrečiam veiksmui, kovos scenai pademonstruoti. Bet kuriuo atveju visos skulptūros įdomios tematikos, spalvingos, įvairių dydžių ir jų visame parke virš tūkstančio. Vos įžengus į parką pralinksmino specialus ženklas, jog dabar itin populiarus pokemonų žaidimas čia draudžiamas.

Medžiai gigantai

Medžiai gigantai

Kalbant apie įvairius ženklus ir draudumus, jie mane šiek tiek stebino. Važiuojant metro negali nei valgyti, nei gerti – baudos milžiniškos (toleruojama, jeigu atsigersi vieną kitą gurkšnį vandens), ženklai neiti, nelipti, neliesti, neklausyti muzikos, neturėti gyvūnų ar nevedžioti jų, nefotografuoti, nedemonstruoti šiltų jausmų, viešai nerūkyti, nekramtyti kramtomosios gumos.

Didelės baudos skiriamos už šiukšlinimą, homoseksuolių jausmų demonstravimą, greičio viršijimą ar perėjimą per gatvę ignoruojant perėją. Šalis turi itin griežtą politiką – už narkotikų vartojimą ar platinimą skiriama mirties bausmė. Suvokiu, kad visi ženklai yra norint kurti ir gyventi supratingoje bei atsakingoje visuomenėje. Tačiau mane turbūt labiau veikia edukaciniai projektai, kurie bando pateikti teigiamas ir naudingas puses, jeigu pasielgsiu vienaip ar kitaip, atsisakydama neigiamo elgesio, o ne visuomenės auklėjimas, paremtas draudimais, baudomis ir baimėmis.

Kai man traukiantis iš kišenės telefoną iškrito parduotuvės čekis, už nugaros stovėjęs vyriškis pradėjo į mane badyti pirštu ir gana nemaloniu balso tonu įsakiai teigti, kad šiukšlinu. Pikta pasidarė, nes tikrai neatvažiavau į Singapūrą, kad galėčiau jį pašiukšlinti.

Nors Singapūras yra laikoma demokratine šalimi, tačiau spauda kontroliuojama. Tokie įvykiai kaip nelaimės, gaisrai, vagystės ar aferos nėra plačiai pateikiami liaudžiai. Iš vienos pusės tarsi kontrolė nėra gerai, tačiau tuo pačiu Singapūras gali pasigirti vienu iš mažiausiu nusikalstamumo lygiu pasaulyje. Iš vienos pusės viskas gražu, švaru, geros gyvenimo sąlygos, yra ką veikti ir panašiai, tačiau tuo pačiu metu jautiesi ribojamas ir galvoji, kad po kažkiek laiko arba susitaikytum su taisyklėmis ir gyvenimo būdu, arba norėtum pabėgti, nes trūktų oro, o gal tiesiog pasidarytų per ankšta.

Akimirkos iš viešnagės Singapūre: