Arba – atrasti ten save. Dažnai į keliones leidžiamės bent kelioms dienoms, tačiau kas, jeigu mūsų darbotvarkė perpildyta darbais ar susitikimais?

Motyvacijos bei įkvėpimo semiamės net iš miegančio rytinio kavos puodelio ir apgaudinėdami save, kad to užtenka, peržiūrinėjame artimiausius lėktuvo bilietus.Viena diena ir viena naktis, nieko neplanuoji, tik nepamiršti kuprinės ant pečių įspūdžiams susidėti. Tik vėliau suprasite (kaip kelionėje supratome ir mes), jog kuprinės net ir neprireikė. Reikėjo tik savęs. Nuoširdaus ir atviro, pasiryžusio pasiimti tai, ką gali parsivežti ilgam.

Rytinis lėktuvas. Kiek siaura šypsena pasisveikinome su užsimiegojusiais keleiviais. Nusileidome dar miegančioje šalyje ir įkvėpėme gaivaus, Danijos sostinės Kopenhagos oro. Pasakysiu atvirai, niekada negalvojau, kad Danija bus ta šalis, į kurią leisiuosi kaip turistė. Galiu tik numanyti, jog apie šią šalį daug negalvojate ir jūs. Tačiau tiesa ta, kad Kopenhaga iš tiesų pasirengusi atverti savo grožį mums, keliautojams.

Išsitraukėme žemėlapį ir tiesiog brovėmės į įspūdžius, net jeigu miegantis miestas dar nebuvo pasiruošęs mūsų priimti. Tiesa, pačių ankščiausių miesto gyventojų teko saugotis. Elegantiškai atrodantys vyrai, žavios damos su gražiomis rankinėmis ir vėjo nubučiuotais žandais, dviračiais skubėjo į darbus. Dideliu greičiu lekiantys dviratininkai jau iš tolo šaukė nepažįstama kalba, prašydami užleisti kelią. O mes, neskubėdamos pasitikti dienos šviesos, keliavom prie Kopenhagos simbolio – Anderseno Undinėlės, kurią tą rytą plovė lengvai purškiantis daniškas lietus. Širdyje pažadinom ankstyvo ryto grožį.

H. K. Anderseno „Undinėlė“

H. K. Anderseno „Undinėlė“

Saulė mūsų nepasitiko ir dieną. Bet vietoj saulės buvome pačios. Mūsų akyse atsispindėjo žavūs spalvotieji namukai, žaismingai išsidėstę ties Nyhavn uostu. Viename jų leidom sau pasimėgauti, kaip galiu dabar įvardinti, ypatingu brunch’u (priešpiečiais) draugiškų danų apsuptyje. Pilnas kavinukas kavos, šviežiai spaustos sultys, Kalėdomis ir jaukumu dvelkianti aplinka ir nuoširdus darbuotojų rūpestis. Širdyje išsinešėm meilę.

Nyhavn uostas

Nyhavn uostas

Kai turi 24 valandas ir esi kitoje šalyje kiek neplanuotai, turi laiko žmonėms ir sau. Einant vafliais ir Kalėdomis kvepiančia muge, priėjome didžiulę pėsčiųjų alėją. Keliaujant lengvu žingsniu, uoslė pagavo tikro šokolado kvapą. Prisipažinsiu, mums nebeliko nieko kito, kaip tik sekti tą šokolado pritvinkusią oro srovę ir pagavus ją giliai įkvėpti. Įkvėpti! Būtent taip atradom ir tikrą šokolado viešbutį (beje, taip originaliai vadinama tik šokolado krautuvėlė su kavine), kuriame žavus padavėjas britas gamina (ir pagamino) bene patį skaniausią karštą šokoladą pasaulyje, šypsojomės ir šildėmės. Širdyje atradom ramybę ir šilumą.

Mūsų studentiškos piniginės ėmė spyriotis. Taip jau būna, kai laikas palankus tau ir tavo norams. Kopenhaga nėra pigus miestas, todėl dar vis sėdint ir gurkšnojant karštą šokoladą, žemėlapyje žvalgėmės ką dar galėtume pamatyti. Norėjosi aprėpti visą miestą, apkabint ir… nors įsimest į kišenę. Beveik visa tai padaryti galėjom iš Christiansborg Palace. Sako, kad ankščiau ten buvo itin slapta vieta. O mums užkilus į bokštą atsivėrė pasakiška, rūke paskendusio miesto, panorama. Ant stogų galėjom matyt sustojusį lietų. Tai privertė sustot ir mus. Kaip ten lyriškai sako – sustok, akimirka žavinga. Tą širdyje ir suradom – akimirką.

Vakarėjant pasilepinom danišku gløgg. Tai karštas alkoholinis gėrimas iš vynuogių vyno su cukrumi ir prieskoniais (cinamonu, gvazdikėliais, citrinų ir apelsinų žievelėmis, muskato riešutu). Atsisveikinome su miesto centru ir keliavome ilsėtis. Beje, važiuodamos dalinomės įspūdžiais ir dabar esame įsitikinusios, kad tokioje trumpoje kelionėje naudotis couchsurfing tinklu būtų geriausias sprendimas. Tad jeigu į tokį iššūkį leisitės ir jūs – būtinai apie tai pasidomėkite. Na ir žinoma, ką galiausiai širdyje susiradom – tai įkvėpimą naujoms idėjoms.

Nyhavn uostas

Nyhavn uostas

God morgen! Mes pakeliui į oro uostą. Beje, transporto sistema mieste išvystyta puikiai, tik sekti ir skaičiuoti sustojimus – būtina. Kalba sudėtinga, o autobusai ne visuomet stoja visose stotelėse. Sunku, jeigu trūksta miego, bet išmokom atidumo! Miego trūkumas pasijautė ir keliaujant link terminalo oro uoste, tačiau visą 24 valandų kelionę užbaigė besišypsantys (beje ir labai malonūs) Ryanair palydovai: „Juk jūs su mumis skridote ryte!“. Juokėmės ir atsakėme: „Tikrai taip, nes kodėl gi ne!”.

Danija mus išlydėjo su pozityvu. Nereikia aplankyti visų muziejų, nereikia išleisti visų pinigų, nereikia užsisakyti geriausių pasaulyje viešbučių, kad net ir trumpą išvyką galėtum paversti viena geriausių Tavo gyvenime.

Kaip atrasti Kopenhagą per 24 valandas? Nebijoti puošti savo kasdienybės kelionėmis!