Danas Pankevičius tikrai nelaukia Naujųjų metų, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus. Keliautojas jau yra užsitarnavęs vietą Lietuvos rekordų knygoje, kaip daugiausiai šalių aplankęs lietuvis. Šiuo metu jo sąskaitoje – 160 valstybių.

Kelionių metu su fotoaparatu nesiskiriantis 39-erių keliautojas lanko atokiausias pasaulio gentis, kopia kalnais, nardo, skraido parasparniais ir nuolatos patiria galybę nuotykių. Pagrindinė jo kelionių idėja – pažinti pasaulį.

Daugiausiai pasaulio matęs lietuvis portalui „Kvepia Kelionėm“ papasakojo apie savo, kaip keliautojo, pradžią, piranijų gaudymą, bendrakeleivių paieškas, ekspediciją į Antarktidą, mėgstamiausias Europos vietas bei pažintį su narkobarono Pablo Eskobaro broliu.

– Kaip susižavėjote kelionėmis? Nuo ko viskas prasidėjo? – portalas „Kvepia Kelionėm“ paklausė Dano.
– Mano pirmoji tolimiausia ir įsimintiniausia kelionė įvyko man sulaukus 24 metų. Kartą į rankas papuolė laikraščio straipsnis apie vaikiną iš Lietuvos, kuris traukiniu pasiekė Pekiną, Kiniją. Man tai atrodė kaip stebuklas, kažkas neįtikėtino. Labai užsidegiau idėja pakartoti tą patį maršrutą, net naktimis nemiegodavau. Beplanuojant, galutinis taškas nutolo iki pat Singapūro.

Buvo 2002-ieji. Tuo metu Lietuvoje nebuvo jokių kelionių gidų, nepažinojau nė vieno žmogaus, kuris buvo išvykęs už Europos ribų. Dabar prisiminimai, kaip mes viską planavome, sukelia juoką – bendrakeleivis nerimavo, nes kažkur girdėjo, kad Tailando džiunglės yra nepraeinamos ir mes galime neįveikti maršruto, be to, anot jo, mums reikėjo turėti su savimi daug maisto, nes galėjo nebūti galimybės jo įsigyti. Nepaisant to, ši kelionė padarė tokį milžinišką įspūdį, kad nepaliaujamai keliauju iki šiol.

– Kaip gimsta nauji maršrutai? Ar visos kelionės turi idėją, yra griežtai suplanuotos?
– Vieni maršrutai gimsta spontaniškai, kitus labiau planuoju. Jei turiu mažiau laiko, tai stengiuosi maršrutą planuoti, bet dažniausiai jo griežtai nesilaikau. Net viešbučių iš anksto neužsisakau, nes nenoriu prisirišti prie tikslios datos ir vietovės. Jei kelionė labai ilga, tai dar mažiau planuoju.

Prisimenu, kaip pasiekiau Gajanos valstybę, kuri yra pačioje Pietų Amerikos žemyno viršuje. Atsisėdau paplūdimyje ir svarsčiau, o kur dabar keliauti? Į viršų, per visas Karibų šalis, iki JAV ar į vakarus, per Ramiojo vandenyno salas, iki Azijos. Pažiūrėjau ateinančių mėnesių orų prognozę ir apsisprendžiau per 5 minutes. Kitą dieną vėl buvau kelyje. Kaip man patinka tokia laisvė!

Dažnai mėgstu patikrinti savo galimybių ribas ir specialiai sugalvoju sunkių maršrutų. Paskutinis toks iššūkis buvo nuo Egipto per visą Afrikos žemyną iki Pietų Afrikos Respublikos piečiausio taško. Turėjau vieną taisyklę – nesinaudoti jokiais skrydžiais. Buvo sunkių momentų, kai labai trūko vandens, net ligoninėje atsidūriau dėl išsekimo. Pasitaikydavo, kad ilgai nerasdavau transporto išvykimui iš labai atokių vietų ar nenorėdavo lengvai duoti vizų. Teko keliauti ir per karo zonas. Bet už tai, kiek įspūdžių turėjau!

Visai nesenai perplaukiau Amazonės upę su visomis įmanomomis vandens transporto priemonėmis. Pradėjau kelionę Peru, per Brazilijos Amazonės džiungles iki pat Atlanto vandenyno. Užtrukau ilgiau nei mėnesį. Kelionė kartais tapdavo nuobodoka, tai teko sugalvoti sau pramogų – kviesdavau rožinius upių delfinus, kartais jie sekdavo mano valtele, gaudydavau piranijas su pačio sumeistrauta meškerėle ir jas kepdavau. Pamenu buvo labai karšta, o plaukiant upe taip norėjosi iššokti ir pasimaudyti, bet ten yra labai pavojingų gyvių, net vietiniai niekada nesimaudo upėje.

Maistas Amazones regione

Maistas Amazones regione

– Keliaujate vienas ar stengiatės rasti kompanijos?
– Į pirmąsias keliones leisdavausi su vienu iš draugų. Sunku buvo surasti bendrakeleivi, kuris turėtų galimybę išvykti į pusmečio ar metų kelionę. Nerasdamas kompanijos, esu net dėjęs spausdintą skelbimą į didžiausio tiražo laikraštį, kad ieškau bendrakeleivio. Jokie kelionių mėgėjų portalai tais laikais neegzistavo Lietuvoje.

Kai kartą neradau bendraminčio, sprendžiau dilemą – ar keliauti vienam ir pamatyti pasaulį, ar likti namuose neišdrįsus to padaryti. Iškeliavau ir nesigailėjau. Iki šiol dažniausiai keliauju vienas. Pastaruoju metu dažnai tenka keliauti pavojingose šalyse, tad į jas keliauju išskirtinai tik vienas. Suprantu riziką, ją įvertinu ir priimu. Jeigu keliauju ne vienas, aš jaučiuosi atsakingas už bendrakeleivius, todėl nenoriu jų įvelti į galimus pavojus.

– Jūsų aplankytų vietų skaičius didžiulis, bet ar galėtumėte išskirti 3-5 šalis ar vietas, kurios Jus labiausiai sužavėjo ir kodėl?
– Dažnai sulaukiu panašaus tipo klausimų. Sunku atsakyti, nes aš beveik kiekvienoje šalyje randu kažką labai įdomaus ir unikalaus. Viena iš įdomesnių šalių – Sudanas. Tai labai uždara valstybė, kurioje nėra jokios turizmo infrastruktūros, o viešbučiai egzistuoja tik keliuose didžiausiuose miestuose. Ten yra tiek daug piramidžių, kurios išsibarsčiusios po visą šalį. Niekas jų nesaugo, esi visiškai vienas dykumoje ir tave supa keliasdešimt piramidžių. Gali patekti į vidų, patyrinėti, pasislėpti nuo nežmoniško karščio. Be to, Sudane gyvena labai draugiški ir svetingi žmones. Ten lankantis apima neapsakomas jausmas.

Sudano piramidės

Sudano piramidės

Dar Etiopija. Pernai joje praleidau 1,5 mėnesio, teko svečiuotis ir 2014 metais. Ir tikrai žinau, kad dar grįšiu, nes nespėjau visko apžiūrėti. Ten nuostabi gamta, senovės statiniai, bet labiausiai aš susižavėjęs ten gyvenančiomis gentimis. Išsinuomojęs motociklą stengdavausi pasiekti pačius tolimiausius kaimus, į kuriuos jokie turistai nepatenka, ir tuos, kurie turi labai mažą kontaktą su civilizuotu pasauliu. Gyvendavau su vietiniais jų molinėse ar šiaudinėse trobelėse, stebėdavau jų egzotines ceremonijas.

Etiopija

Etiopija

Patys gyventojai ne ką mažiau egzotiškai atrodydavo – vienos genties moterys į lūpas įsistato molines lėkštes, kitos išsipjausto kūnus su peiliuku ir tepasi specialiu mišiniu, kad sugijus liktų kuo didesni randai.

Trečia – Indonezija. Buvau 4 kartus, nes šalis labai didelė, turi daugybę salų, daug gražių paplūdimių. Tikras rojus povandeninio nardymo mėgėjams. Ugnikalniai, senovinės šventyklos, egzotiniai vaisiai, kuriuos teko matyti augančius tik šioje šalyje.

Indonezija, Papua, Dani gentis

Indonezija, Papua, Dani gentis

Florės saloje galima sutikti Komodo drakonus, Papua saloje gyvenau su čiabuviais, kur vyrai vaikšto visiškai nuogi, savo grožybes prisidengę Koteka – papuošalu, kuris išskaptuotas iš augalo. Galima suprasti kokiai genčiai priklauso žmogus, pagal tai, kaip jis ją nešioja. Dienomis jie sėdi šalia savo trobelių ir valgo saldžiąsias bulves, o vakarais traukia į medžioklę lankais ir strėlėmis.

Antarktida. Teko dalyvauti ekspedicijoje, didelį įspūdį paliko nepaliesta gamta. Mūsų laivą supo šimtai banginių, orkų, o sausumoje pingvinų, jūros liūtų ir ruonių kolonijos. Gyvūnai visiškai nebijo žmonių, nes nėra jų matę ir nelaiko grėsme.

Patagonija. Tai teritorija tarp Čilės ir Argentinos. Mėgstantiems žygius, tai nuostabi vieta. Kelios kalnų grandinės su kalnų ežerais, aplink laksto lamos, supa gražus ledynai, ant kurių viršaus galima pavaikščioti su specialia įranga.

Patagonija

Patagonija, Argentina

– Gal galėtumėte papasakoti daugiau apie ekspediciją Antarktidoje? Tikriausiai ten nuvykti labai sudėtinga.
– Nuvykti į šį žemyną nėra sudėtinga, bet tikrai užtrunka nemažai laiko keliaujant iš Lietuvos. Nuvykęs į piečiausią miestą Argentinoje, pavadinimu Ushuaia, suradau laivą, kuris plaukia į Antarktidą už 2 savaičių. Po kelių dienų sulaukiau laiško su pasiūlymu skristi lėktuvu į šalia Antarktidos esančią karaliaus Jurgio salą (George King island), ten yra Čilės armijos karinis oro uostas ir jie leidžia juo naudotis.

Atvykus į salą, prieš išlipant iš lėktuvo, kojas nardinome į specialų skysti dezinfekavimui. Tam, kad neatvežtumėme į šį žemyną jokios faunos ir floros. Prie jūros mūsų jau laukė pripučiamos valtelės vadinamos zodiakais, jomis nuplaukėme iki jūroje laukiančio laivo. Plaukiojom palei Antarktidos pakrantę ir kiekvieną dieną turėjome du išsilaipinimus į žemyną. Lankydavome gyvūnų kolonijas, mažomis valtelėmis plaukiodavome tarp ledkalnių, aplankėme pirmųjų keliautojų pastatytą trobelę.

Antarktida

Antarktida

Plaukėme pro ukrainiečių mokslinę stotį ir užsukome pas juos. Stotyje gyveno 8 vyrai,  jie pasitiko labai svetingai – su vietinio varymo alkoholio taurele rankose. Paklausus, iš ko jį gamina, pasakė, kad iš likusių nedidelių savo maisto produktų atsargų. Jie ten gyveno ilgiau nei metus ir nežinojo, kada galės grįžti į Ukrainą, nes nėra finansavimo grįžimui atgal.

– O ar turite mėgstamų vietų ne taip toli, t.y. Europoje? Kur rekomenduotumėte nuvykti ne tokiems patyrusiems keliautojams?
– Europoje turiu begalę mėgstamų vietų, bet paminėsiu tik kelias. Italijoje – Dolomito kalnai ir Cinque Terre regionas Rivjeros pakrantėje. Tai penki terasiniai žvejų kaimeliai. Graikijoje labai patiko Meteoros vienuolynai ir pietinės salos Lefkada, Corfu ar Zakintos su garsiuoju Navagio paplūdimiu. Austrijoje – panoraminis kelias, vedantis link Grosgloknerio kalno.Į šias vietas ir rekomenduočiau nuvykti nepatyrusiems keliautojams. Šalys saugios, išsivysčiusios, su gera transporto sistema, kuri leidžia lengvai ir patogiai keliauti.

Graikija, Meteora vienuolynai

Graikija, Meteora vienuolynai

– Iš kur prasimanote pinigų kelionėms? Juk viskas kainuoja.
– Ilgą laiką užsiėmiau didmenine prekyba. Vykdant tokią veiklą, nebuvo būtinybės visą laiką darbuotis iš ofiso Vilniuje. Darbo vieta galėdavo tapti bet kuris pasaulio kampelis, kur tik yra interneto ryšys, o visas darbo priemones atstodavo telefonas ir nešiojamas kompiuteris.

Artimiausiu metu ketinu užsiimti visiškai nauja veikla ir tai būtų susiję su kelionių organizavimu. Tad kelionės iš mano gyvenimo dar tikrai nedings.

– Net neabejoju, kad teko sutikti įdomių žmonių kelionių metu. Gal turite labiausiai įsiminusį žmogų sutiktą kelionėje ir patirtą nuotykį su juo?
– Štai vienas iš nuotykių nutiko paskutinį kartą viešint Kolumbijoje, Medelino mieste. Pažįstami žmonės pasiūlė nuvykti į svečius pas buvusio narkobarono Pablo Eskobaro brolį Roberto. Buvau girdėjęs ir matęs filmuose daug istorijų apie juos, bet šį kartą pasitaikė galimybė išgirsti viską iš pirmų lūpų.

Susitikus su Roberto, jis papasakojo apie tai, kaip jie su broliu buvo nuteisti, bet nesutiko bausmės atlikti bendrame kalėjime, o pasistatė savo, iš kurio po kiek laiko ir pabėgo. Be to, teko išgirsti apie tai, kaip jam buvo atsiųsta bomba laiške, kuri sprogo ir smarkiai jį sužalojo. Veide matosi padaryti randai, sužalotos akys, be to, jis prastai girdi.

Danas Pankevičius ir Roberto Escobar

Danas Pankevičius ir Roberto Escobar

Jie per mėnesį išleisdavo 2500 JAV dolerių vien gumelėms, kurias naudodavo banknotų surišimui. Uždirbdavo virš 20 milijardų JAV dolerių per metus, tačiau žiurkės ar vanduo sugadindavo apie 10 proc. banknotų, nes jie buvo slepiami visur, kur įmanoma. Slėpdavo ir po didžiuliais baseinais, kurie sumontuoti taip, kad galėtu pakilti į viršų.

Broliai Pablo ir Roberto Escobar

Broliai Pablo ir Roberto Escobar

Kartas nuo karto į Roberto namus bando įsiveržti nusikaltėliai, nes jie mano, kad jis iki šiol turi dideles pinigų sumas. Apie tai liudija jo namo kambariuose matomos kulkų padarytos žymės bei kieme numestas apšaudytas neperšaunamas stiklas. Iki šiol viskas gerai baigdavosi, nes Roberto sugebėdavo pasislėpti arba jo nebūdavo namuose.

Medelino vargšai juos dievino, nes jiems buvo statomi ir dovanojami namai, duodami grynieji pinigai, statomi futbolo stadionai ir kiti objektai.

– Kuo jums kvepia kelionės?
– Visų pirma, kelionės man kvepia nuotykiais, pasaulio pažinimu ir naujomis idėjomis. Nuotykiai nutinka beveik kiekvieną dieną – tai neatsiejama mano kelionių dalis. Ir būtent kelionių metu, man gimsta geriausios idėjos, kurias pavyksta realizuoti.

Sekite Dano keliones „Facebook“ paskyroje „Danas Around The World

Dano Pankevičiaus kelionių akimirkos: