Ne tik kelionės, bet ir žmonės turi savo kvapą. Vieni kvepia miškais, kiti – vasara, treti – serbentais. Man Ignas kvepia gaiva po tik ką netikėtai nulyto lietaus. Ir žinoma, Islandija!

O svajojo Ignas tikriausiai pusę gyvenimo, kaip klausysis upelių čiurlenimo ir skaičiuos geizerius. Ir dabar tai tikrai vyksta!

– Išduok burtažodį, kuris leistų svajonėms pildytis ir Islandiją pamatyti!
– Norėt, svajot ir medituot ilgai bei su šypsena! Manau, pats svarbiausias dalykas – jausti, kad turi ten būti, gal net kad jau esi ten.

– O išsipildžiusi svajonė tokia pati islandiškai gaivi ir paveiksliukiška?
– Kartais būna, kad fantazija idealizuoja vaizdus. Nemeluosiu, viskas visiškai kitaip, nei idealizavau. Vaizdai – tokie pat įstabiai neapibrėžiamai iki skausmo gražūs. Atrodo viskas pulsuoja, kvėpuoja ir juda. Idealizavau visą kultūrą, visą Islandijos vyksmą. Atvykus jis pasirodė kiek kitoks, labiau žemiškas ir artimesnis man pačiam.

Mano manymu, savo idealizacijomis mes atitrūkstame nuo realaus pasaulio, pakylam kažkur į padebesius. Islandija, kaip bebūtų keista, grąžino mane ten, tik apdovanojo savo aplinka ir pakėlė vėl į debesis. Tikrai, važiuoji su automobiliu ir spardai debesis su mašinos priekiu. Rytinis rūkas, ateinantis nuo Fjordo vandenų, debesys, kasdiena skrodžiami kalnų viršūnių – Islandijos mistika.

– Tai kokiais trim žodžiais apibūdintum Islandiją?
– Mistika. Meilė. Ryšys.

– Ir koks tas ryšys? Tavo ir žmonių, žmonių ir gamtos?
– Ir žmonių ir gamtos. Ir mano asmeninis su gamta. Ir žmonių su žmonėmis. Labai gaivus, drėgnas, samanotas, kartais labai skalsus ir kampuotas, bet labai artimas. Ant tiek artimas, kad net ašarą braukiau, žiūrėdamas į kalno papėdėje tekantį siaurą upelį.

– O gal visa tai tik tavo akimis? Ar islandai lygiai taip pat stipriai jaučia?
– Žinai, į širdį neįlįsi. Iš veiksmų – daug stipriau jaučia. Labai rūšiuoja savo sunaudotas atliekas. Labai. Labai taupo vandenį, drabužius ir viską, ką gali antrą kartą panaudot.

– Tai žadi sutikt kur nors tarp geizerių Björk ir jai pakštelt?
– Nežinau! Kiek kalbėjau su Islandais – labai įprasta Jiems matyt Björk maisto prekių parduotuvėj, mokančią už maistą. Sutikau Vök būgnininką. Labai paprasti žmonės, bendraujantys ir nesusireikšminę. Manau ir Bjork tokia pat tarp geizerių būtų. Gal ir pakštelsiu (virtualūs šypsnis).

– Kokia Islandijos spalva?
– Tamsiai, samaniškai žalia, protarpiais su šviesiai rudos, beveik kaip smėlio, pragiedruliais ir fone pabirusiais betono pilkais karoliais.

– Tai ar ten šviečia saulėėė?
– Šviečia! Šviesu čia visą parą. Sunku miegot naktimis, nes šviesu kaip vidurdieny.

– Ir koks jos kvapas?
– Lietaus. Gal labiau vandens. Nežinau. Drėgmės. Lietaus nulytos gamtos. Va šitaip!
* Tekstai beveik neredaguoti, gi visi žodžiai gražūs!